Jeigu neklystu, piešinyje piešiau kryžių... Pamenu, kad mama dieną naktį žiūrėjo televiziją, klausė radiją ir braukė ašarą. Buvo keista matyt tokią mamą, vyko kažkas baisaus, ko aš pati nesuvokiau. Gal dėl to piešinyje kryžius, nes dažniausiai tik prie kapo ašaras matydavau.
Daugelį metų jau buvome pamiršę, kaip reikia vertinti laisvę, tai, ką išsikovojome ir turime. Bet dabartinė viruso situacija vėl sugrąžino mumyse laisvės vertybę.
Šiuo metu dirbu su sveikatos problemų ir negalią turinčiais žmonėmis. Taigi matydama tokius žmones kasdienybėje žinau, kad neįkainojama žmogui yra sveikata, šeima ir laisvė.
